Šiandien žodis „krizė“ girdimas dažniau nei bet kada anksčiau – tiek žiniasklaidoje, tiek kasdieniuose pokalbiuose. Jis naudojamas apibūdinti įvairiausiems reiškiniams: nuo ekonominių sukrėtimų iki asmeninių iššūkių, nuo gamtos katastrofų iki globalių pandemijų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais žmonija vidutiniškai susiduria su viena rimta globalia krize kas 5–7 metus. Tuo tarpu psichologų tyrimai rodo, kad asmeninės krizės – tokios kaip netektis, darbo praradimas ar santykių nutrūkimas – gali aplankyti mus dar dažniau.

Pagal savo apibrėžimą, krizė yra situacija, kai susiduriame su rimtu pavojumi, rizika ar neapibrėžtumu, kuriems spręsti reikia skubių ir dažnai nestandartinių sprendimų. Ji pasižymi aiškiai apibrėžtu lūžiu tarp „buvo taip“ ir „yra taip“, kuomet senieji problemų sprendimo būdai tampa nebeveiksmingi.

Vis dėlto, krizė nėra vien tik sunaikinimo ar praradimo sinonimas. Ji gali būti ir galimybė – galimybė augti, keistis, tobulėti ir įgyti naujų įgūdžių. Kaip rašė senovės kinų filosofai, žodis „krizė“ susideda iš dviejų hieroglifų: vienas reiškia „pavojus“, o kitas – „galimybė“.

Kviečiu kartu pažvelgti į krizę ne tik kaip į išgyvenimo iššūkį, bet ir kaip į galimybę atrasti naują prasmę bei vidinę stiprybę.

Patarimai krizių įveikai

Kiekviena krizė, nesvarbu, ar ji būtų asmeninė, profesinė, ar visuomeninė, kelia daug neapibrėžtumo ir sukelia stiprias emocines reakcijas. Daugelis iš mūsų susiduria su nerimu, baime, pykčiu ar net abejingumu. Tokios emocijos yra natūralios, tačiau ilgainiui jos gali tapti kliūtimi aiškiam mąstymui, konstruktyviems sprendimams ir, svarbiausia, gebėjimui prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Toliau aptarsiu mokslu pagrįstus ir praktikoje patikrintus principus, kurie gali ne tik padėti įveikti krizę, bet ir suteikti pagrindą stipresniam, sąmoningesniam bei atsparesniam gyvenimui. Šie patarimai yra universalūs – juos galima taikyti bet kokioje situacijoje, kai jaučiame, kad žemė slysta iš po kojų.

Į šiuos principus žvelkime ne kaip į griežtas taisykles, o kaip į kelrodžius, padedančius nepasiklysti tarp baimės ir galimybių.

1. Pripažinkime ir priimkime realybę

Svarbu matyti situaciją tokią, kokia ji yra – be iliuzijų ir mąstymo klaidų. Pripažinimas nėra susitaikymas su neigiamais padariniais, bet aiškus supratimas apie tai, ką galime kontroliuoti ir keisti. Tik priėmę realybę galime pradėti konstruktyviai veikti.

2. Supraskime save ir savo emocijas

Krizės metu žmonių reakcijos skiriasi. Vieni jaučia nerimą, kiti – pyktį ar net neigimą. Svarbu atpažinti savo emocijas ir jas priimti kaip vertingą informaciją apie mūsų poreikius ir vertybes.

3. Sustokime ir įsiklausykime į save

Prieš priimdami svarbius sprendimus, padarykime pauzę. Išmintis slypi gebėjime vertinti situaciją neutraliai, smalsiai ir konstruktyviai. Uždavus klausimą „Kokių pasekmių aš noriu?“, dažnai paaiškėja ir teisingiausias sprendimas.

4. Rūpinkimės savo baziniais poreikiais

Tik pasirūpinę savo fiziniais, emociniais ir psichologiniais poreikiais galime efektyviai padėti kitiems. Sveikas gyvenimo būdas, tinkamas poilsis ir palaikymo tinklas – būtini elementai stabilumui užtikrinti.

5. Valdykime savo dėmesį

Kur krypsta mūsų dėmesys – į problemas ar į sprendimus? Krizės gali būti augimo galimybė, jei iš jų mokomės. Sutelkdami dėmesį į tai, ką galime kontroliuoti, o ne į tai, kas nekontroliuojama, galime jaustis tvirčiau.

6. Prisiminkime savo vertę

Kiekvienas žmogus yra vertingas vien dėl savo egzistavimo. Savivertė nėra matuojama pasiekimais ar aplinkinių nuomone – tai vidinė būsena, kurią verta puoselėti.

7. Vertinkime dabarties momentą

Gyvenimas vyksta dabar. Nors planavimas svarbus, jis neturėtų užgožti dabartinio gyvenimo džiaugsmo. Net krizės metu galime rasti dalykų, kurie teikia prasmę ir džiaugsmą.

8. Ieškokime prasmės

Krizės dažnai iškelia pamatinius klausimus apie prasmę. Kas mums iš tiesų svarbu? Kokias vertybes norime puoselėti? Dažnai krizės metu atsiveria galimybės stiprinti bendrystę, bendražmogiškumą ir tarpusavio ryšius.

9. Palaikykime socialinius ryšius

Nors kartais reikia fizinio atstumo, socialiniai ryšiai lieka vienu svarbiausių palaikymo šaltinių. Bendraukime su artimaisiais, draugais ir kolegomis – net virtualiai.

10. Išsaugokime žaismingumą ir lengvumą

Net sunkiausiais laikais svarbu rasti akimirkų žaidimui, kūrybai ir humorui. Tai ne tik mažina stresą, bet ir stiprina mūsų gebėjimą prisitaikyti.

Mintys pabaigai: krizė kaip augimo erdvė

Krizės yra neišvengiama gyvenimo dalis. Nors jos dažnai užklumpa netikėtai ir sukelia skausmą, jos taip pat suteikia progą peržvelgti savo gyvenimo kryptį, įpročius ir vertybes. Nepriklausomai nuo krizės masto ar pobūdžio, kiekvienas mūsų turi galią rinktis – pasiduoti baimei ir neapibrėžtumui ar pasinaudoti šiuo momentu kaip galimybe mokytis ir augti.

Šie patarimai nėra greitas sprendimas visoms krizėms, tačiau jie gali tapti patikimu kompasu, padedančiu išlaikyti aiškumą, ramybę ir kryptį net tada, kai aplinkui tvyro chaosas.

Kiekviena krizė yra ir išbandymas, ir galimybė. Ji gali mus palaužti arba užgrūdinti – viskas priklauso nuo to, kaip mes į ją reaguosime. Tegul šie principai padeda mums ne tik išgyventi sunkumus, bet ir sukurti gyvenimą, kuriame dominuoja sąmoningumas, ryšys su kitais ir vidinė stiprybė.

Nepamirškime – krizės praeina. Tačiau tai, kokie iš jų išeisime, priklauso nuo mūsų šiandienos pasirinkimų. 

Bus daugiau, laukite tęsinio...