Šiuolaikinės organizacijos susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais – nuo pandemijos ir geopolitinių krizių iki klimato kaitos, kibernetinių grėsmių bei sparčiai besikeičiančios teisės aktų ir reguliavimo aplinkos. Šie veiksniai verčia organizacijas ne tik reaguoti, bet ir strategiškai ruoštis ateičiai, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą bei ilgalaikį stabilumą.

Kaip organizacijos gali ne tik išgyventi iššūkių akivaizdoje, bet ir pasinaudoti jais kaip tramplinu augimui?

Pagrindinės 2025-ųjų rizikos verslui

Pagal „Allianz Risk Barometer 2024“[1] ir „Horizon Scan Report 2024“[2] tyrimų rezultatus, organizacijoms tenka susidurti su vis sudėtingesniais iššūkiais, reikalaujančiais strateginio planavimo ir atsparumo. Rizikomis įvardijamos kibernetinės grėsmės, verslo veiklos nutrūkimas, gamtinės katastrofos bei teisės aktų ir reguliavimo pokyčiai.

  • Kibernetinės grėsmės: net 75 % organizacijų jas nurodo kaip vieną pagrindinių rizikų. Jos kelia pavojų duomenų saugumui, reputacijai ir veiklos tęstinumui.
  • Finansiniai sukčiavimai ir geopolitinės įtampos, tokios kaip prekybos apribojimai, gali sukelti didelius finansinius nuostolius ir destabilizuoti organizacijas.
  • Verslo veiklos nutrūkimas: tiekimo grandinės trikdžiai ir ekstremalios oro sąlygos tiesiogiai veikia logistikos, gamybos ir žemės ūkio sektorius.
  • Klimato kaitos padariniai, kaip potvyniai ar sausros, tampa ilgalaikiais iššūkiais, reikalaujančiais investicijų į prevencines priemones.
  • Pokyčiai teisės aktuose ir reguliavime įpareigoja organizacijas greitai prisitaikyti prie naujų reikalavimų, siekiant išvengti veiklos sutrikimų.


Šių iššūkių akivaizdoje organizacijoms reikia ne tik reaguoti, bet ir kurti veiksmingas atsparumo strategijas.

Organizacijos atsparumas kaip sprendimas

Aukščiau aptartų rizikų visuma rodo, kad organizacijoms būtina turėti veiksmingus atsparumo mechanizmus, leidžiančius operatyviai reaguoti į grėsmes ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Organizacinis atsparumas grindžiamas keliais kertiniais principais:

  1. Rizikų vertinimas ir planavimas. Organizacijos turi reguliariai vertinti rizikas ir numatyti jų poveikį. Rizikų vertinimas turėtų apimti tiek dažniausiai pasitaikančias, tiek rečiau, bet katastrofiškai veikiančias grėsmes.
  2. Verslo tęstinumo planai. Parengti veiksmų planai užtikrina, kad netikėtų įvykių metu veikla būtų greitai atkurta. Šiuos planus būtina nuolat testuoti ir atnaujinti.
  3. Įtrauki kultūra. Skaidri ir įtrauki organizacinė kultūra užtikrina, kad darbuotojai ne tik praneštų apie problemas, bet ir aktyviai dalyvautų jas sprendžiant.
  4. Nuolatinis mokymasis. Organizacijos, kurios analizuoja savo patirtis, mokosi iš klaidų ir testuoja savo planus, yra geriau pasirengusios netikėtiems pokyčiams.
  5. Proaktyvus pasirengimas. Organizacinis atsparumas neapsiriboja tik reagavimu į rizikas – jis apima ir galimybių identifikavimą bei išnaudojimą. Nuolatinis mokymasis padeda ne tik reaguoti į iššūkius, bet ir paversti juos augimo galimybėmis.


Reziumuojant, norint užtikrinti stabilumą, organizacijos turi remtis verslo atsparumu – gebėjimu veikti lanksčiai, inovatyviai ir išlaikyti stabilumą net sudėtingomis aplinkybėmis.

Integruotas požiūris į rizikų valdymą

Siekiant ne tik apsisaugoti nuo grėsmių, bet ir išnaudoti naujas galimybes, atsparumo strategijas būtina papildyti sistemingesniu požiūriu. Integruotas požiūris į rizikų valdymą apima šiuos pagrindinius etapus:

  1. Strateginių tikslų iškėlimas. Rizikų valdymas prasideda nuo aiškios organizacijos vizijos ir prioritetų nustatymo.
  2. Rizikų vertinimas ir atsakomybės paskirstymas. Kiekviena organizacija turi identifikuoti pagrindines rizikas ir aiškiai paskirstyti atsakomybę už jų valdymą.
  3. Rodiklių pasirinkimas ir stebėsena. Efektyvūs rodikliai leidžia laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią galimiems trikdžiams.
  4. Rizikų strategijos ir tolerancijos apibrėžimas. Organizacijos turi aiškiai nuspręsti, kokias rizikas toleruoja ir kokias strategijas naudoja.
  5. Veiklos suderinimas su tikslais. Rizikų valdymo procesas turi būti integruotas į organizacijos strateginius prioritetus.
  6. Nuolatinis tobulėjimas. Rizikų valdymas yra nenutrūkstamas procesas, reikalaujantis reguliarios analizės ir adaptacijos.


Išvados: Praktiniai žingsniai atspariai organizacijai kurti

Atsparios organizacijos geba ne tik efektyviai reaguoti į krizines situacijas, bet ir užkirsti kelią jų pasekmėms. Pavyzdžiui, įmonės, kurios diversifikuoja tiekėjus ar investuoja į alternatyvius maršrutus, gali užtikrinti savo stabilumą net geopolitinių ar ekonominių krizių metu.

Norėdami sustiprinti savo organizacijos atsparumą, pradėkite nuo šių veiksmų:

  • Atlikite rizikų analizę, kad suprastumėte jų poveikį.
  • Parenkite veiklos tęstinumo planą. Pasirūpinkite, kad krizės atveju būtų aiškus veiksmų planas.
  • Sukurkite veiksmingą komunikacijos sistemą. Užtikrinkite, kad visi darbuotojai žinotų savo vaidmenis.
  • Investuokite į darbuotojus. Skatinkite kultūrą, kurioje darbuotojai drąsiai siūlo sprendimus ir aktyviai prisideda prie rizikų valdymo.


Šie žingsniai turi būti ne vienkartinės iniciatyvos, o nuolat vykdomos organizacijos veiklos dalis. 

Veiksmai, kurių imsitės šiandien, užtikrins jūsų organizacijos galimybes rytojaus rinkoje. Investicijos į organizacijos atsparumą yra strateginis sprendimas, užtikrinantis augimą ir stabilumą ateityje. Veikite dabar ir būkite pasiruošę bet kokiems netikėtumams.